Moksliniai tyrimai ir inovacijos yra pagrindiniai veiksniai, skatinantys visuomenės, ekonomikos klestėjimą bei aplinkos tvarumą Europos Sąjungoje (ES). Tačiau ES valstybėse narėse skiriasi mokslinių tyrimų ir inovacijų įgyvendinimo rezultatai. Šiuos skirtumus atspindi šalių dalyvavimo didžiausioje Europoje bendrojoje mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Europos horizontas“ (EH) rezultatai.

Paskelbtoje Europos Komisijos ataskaitoje pateikiami pagrindiniai rodikliai, susiję su paraiškų teikimu ir skirtingų šalių dalyvavimo rezultatais EH programoje per pirmuosius trejus jos įgyvendinimo metus (2021–2023 m.). Taip pat ataskaitoje pateikiami statistiniai duomenys apie šalių dalyvavimą programoje „Horizontas 2020“, siekiant palyginti rezultatus.

Per pirmuosius trejus EH programos įgyvendinimo metus pateikta daugiau nei 68 000 paraiškų iš daugiau nei 63 000 skirtingų pareiškėjų. Vidutiniškai vienoje tinkamoje paraiškoje buvo 4,8 pareiškėjų, palyginti su 3,5 pareiškėjų programoje „Horizontas 2020“. „Europos horizontas“ kasmet pritraukia apie 23 000 skirtingų pareiškėjų, šiek tiek daugiau nei „Horizontas 2020“ (21 800).

Plėtros šalių-valstybių narių (angl. Widening Member Countries) grupė, kuriai priklauso Lietuva, sudaro 20 proc. visų pareiškėjų, 19 proc. paraiškų ir 16 proc. prašomos ES finansavimo dalies. Šie rodikliai yra didesni, palyginti su programa „Horizontas 2020“ (atitinkamai 18 proc., 16 proc. ir 12 proc.). Neplėtros šalys-valstybės narės sudaro 56 proc. visų pareiškėjų, 63 proc. visų paraiškų ir 68 proc. prašomos ES finansavimo dalies.

Paraiškų sėkmės rodiklis (finansavimui atrinktų konsorciumų dalis) EH programoje yra 16 proc. – akivaizdus padidėjimas nuo 12 proc. programoje „Horizontas 2020“. Pareiškėjų sėkmės rodiklis padidėjo dar labiau: nuo 12 proc. programoje „Horizontas 2020“ iki 14 proc. EH programoje. Tiek EH programoje, tiek programoje „Horizontas 2020“ sėkmės rodikliai yra tiesiogiai susiję su padidėjusiomis investicijomis į mokslinius tyrimus nacionaliniu lygmeniu.

Šalys, turinčios dideles mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros išlaidas, paprastai pateikia daugiau paraiškų, atitinkančių kokybės kriterijus finansavimui. Ypatingai pastebima, kad egzistuoja aiškus atotrūkis tarp neplėtros šalių-valstybių narių ir plėtros šalių-valstybių narių, iš kurių dauguma turi mažesnius sėkmės rodiklius.

Beveik vienas iš dviejų „Europos horizonto“ dalyvių (47 proc.) yra naujas. Naujų dalyvių skaičius EH programoje toliau didėja, palyginti su 36 proc. prieš metus. Didžiausia naujų dalyvių dalis yra tarp asocijuotųjų EH programos šalių (55 proc. dalyvių). Naujų dalyvių yra daugiau plėtros valstybėse narėse (48 proc.) nei neplėtros valstybėse narėse (45,4 proc.): tai skiriasi nuo programos „Horizontas 2020“, kurioje abiejose šalių grupėse naujų dalyvių dalis buvo vienoda. Lietuvoje naujų dalyvių skaičius EH programoje sudaro 56,6 proc.  

ES finansavimo dalis, skirta plėtros šalims-valstybėms narėms, padidėjo nuo 9,5 proc. iki 13,6 proc. EH programoje. Tuo pačiu metu ES finansavimo dalis, tenkanti neplėtros šalims-valstybėms narėms, išliko gana stabili: tik šiek tiek sumažėjo nuo 80,9 proc. iki 78,4 proc. Kalbant apie ES finansavimo paskirstymą plėtros ir neplėtros šalims, didžiausią dotacijų dalį gavo Vokietija, Prancūzija, Nyderlandai ir Italija (neplėtros šalys) bei Lenkija, Portugalija ir Čekijos Respublika (plėtros šalys).

Šalių pasiskirstymas bendradarbiavimo projektuose atrodo taip: 60 proc. dalyvių iš neplėtros šalių-valstybių narių, beveik 20 proc. – iš plėtros šalių-valstybių narių, asocijuotosios šalys (6,6 proc. dalyvių) ir 13,6 proc. dalyvių iš trečiųjų šalių. Plėtros šalims yra atstovaujama 59 proc. visų bendradarbiavimo projektų, t. y. 12 procentinių punktų daugiau nei programoje „Horizontas 2020“. Projektai, kuriuose dalyvauja plėtros šalys-valstybės narės, yra didesni, nes juose vidutiniškai dalyvauja 15,1 proc. dalyvių, palyginti su projektais, kuriuose dalyvauja neplėtros šalys-valstybės narės – 11,5 proc. dalyvių.

Palyginti su praėjusiais metais, plėtros šalys narės padvigubino savo finansavimo dalį pagal bendrai vykdomus „Europos horizonto“ kvietimus ir gavo beveik 11 proc. finansavimo. Tačiau neplėtros šalys narės gauna daugiausiai finansavimo, net daugiau nei programos vidurkis (84 proc. iš bendrai vykdomų projektų, palyginti su 78 proc. EH programos dalyje).

Kalbant apie ES misijų kvietimus, plėtros šalys gauna 19 proc. finansavimo dalį – gerokai daugiau nei kitose programos dalyse (13 proc., kai ES misijos neįtraukiamos). Neplėtroms šalims skirta finansavimo dalis pagal ES misijų kvietimus sudaro 75 proc., tuo tarpu asocijuotoms šalims – 6 proc., o trečiosioms šalims – 0,2 proc. Nyderlandai, Ispanija, Vokietija, Italija, Belgija ir Prancūzija gauna daugiau nei 100 mln. eurų finansavimo dalį pagal ES misijų kvietimus. Graikija – didžiausią finansavimą gaunanti plėtros šalis pagal ES misijų kvietimus (75 mln. eurų) per trejus EH programos įgyvendinimo metus.

Daugiau statistinių duomenų su išsamiais jų paaiškinimais rasite šioje paskelbtoje ataskaitoje.

Asociatyvi nuotrauka (pexels.com).