.svg)
Dar praėjusių metų gruodžio mėn. nepriklausomų ekspertų grupei buvo pavesta pateikti konkrečias rekomendacijas Europos Komisijai (EK), siekiant didinti Europos Sąjungos (ES) bendrųjų mokslinių tyrimų ir inovacijų programų poveikį.
Spalio 16 d. paskelbtoje įpusėjusios programos „Europos horizontas“ (EH) vertinimo ataskaitoje (“Align Act Accelerate. Research, Technology and Innovation to boost European Competitiveness”) pateikiama 12 rekomendacijų, kaip sustiprinti ne tik EH, bet ir būsimų bendrųjų programų pridėtinę vertę. Tarpinį EH programos vertinimą atliko aukšto lygio ekspertai iš visos Europos. Rekomendacijos parengtos, atsižvelgiant į pirminius EH programos rezultatus, programos „Horizontas 2020“ vertinimo išvadas, konsultacijas su suinteresuotomis šalimis ir daugelį kitų duomenų bei analizių.
Vadovaujantis vertinimo ataskaita, pateiktos šios rekomendacijos:
- priimti visos valdžios institucijos požiūrį, siekiant suderinti mokslinius tyrimus ir inovacijas su ES konkurencingumo strategija bei švarios, skaitmeninės ekonomikos tikslu;
- stiprinti Europos pasaulinį konkurencingumą, skatinant prasmingus mokslinius tyrimus, inovacijas ir augančias įmones per stipresnę bendrąją programą;
- užtikrinti Europos pridėtinę vertę, vykdant veiksmų paketą, skirtą konkurencingumo meistriškumui, pramonės konkurencingumui, visuomenės iššūkiams ir stipriai mokslinių tyrimų bei inovacijų ekosistemai;
- įsteigti eksperimentinį padalinį, kuris pradėtų inovatyvius projektus su greitomis finansavimo galimybėmis, pvz., „ARPA tipo“ iniciatyvas;
- stiprinti konkurencingumo meistriškumą, plečiant Europos mokslo tarybos, Europos inovacijų tarybos ir Marie Skłodowskos-Curie veiklų finansavimą, siekiant pritraukti geriausius talentus;
- sukurti Pramonės konkurencingumo ir technologijų tarybą, siekiant stiprinti pramonės mokslinių tyrimų ir inovacijų investicijas bei užtikrinti strateginį autonomiškumą;
- suformuoti Visuomenės iššūkių tarybą, siekiant spręsti pagrindines visuomenės problemas, suderinti su ES strateginiais prioritetais ir įtraukti pilietinę visuomenę;
- sukurti įtraukią ir patrauklią ES mokslinių tyrimų ir inovacijų ekosistemą, užtikrinant ilgalaikes investicijas, skatinant universitetų aljansus ir skatinant valstybių narių bendras investicijas;
- supaprastinti programą, mažinant administracinę naštą, taikant lanksčius finansavimo metodus ir supaprastinant paraiškų teikimo procesus;
- plėtoti inovacijų pirkimo programą, siekiant skatinti pramonės augimą per paklausa grindžiamus sprendimus;
- tarptautinį bendradarbiavimą vykdyti subtiliai, pritaikant partnerystes konkrečioms sritims ir pasauliniams geopolitiniams aspektams;
- optimizuoti dvigubos paskirties technologijų inovacijas, atskirai valdant civilines ir karines mokslinių tyrimų bei inovacijų programas, siekiant užtikrinti naudas nacionaliniam saugumui ir civiliniams poreikiams.
Taip pat ekspertai ragina padidinti, labiau sutelkti ir apsaugoti biudžetą. Jų analizė rodo, kad tokia investicija padėtų Europai tapti lydere tarptautinio mokslinių tyrimų ir inovacijų bendradarbiavimo bei valdymo srityje. Kalbant apie būsimą bendrąją programą, ataskaitoje pažymėta, kad ji turėtų būti mažiau fragmentuota ir labiau orientuota į sinergijas nei dabartinė, paprastesnė ir inovatyvesnė, taip pat turėti maždaug 220 milijardų eurų biudžetą.
Daugiau informacijos:
