Klaipėdos universitetui (KU), žengiant dekarbonizacijos keliu ir prioretizuojant mokslinius tyrimus bei jais pagrįstas studijas, nuo 2008 m. jau veikiančios Oro taršos iš laivų laboratorijos pagrindu 2012 m. buvo suformuota Vandens transporto technologijų laboratorija, kuriuos vadovu tapo doc. dr. Vasilij Djačkov. Nuo pat pradžių viena iš laboratorijos vystymo krypčių buvo dalyvavimas projektuose, siekiant įgyti patirties ir prisidėti prie inovacijų plėtros. Tuo metu laboratorija jau vykdė FP7 programos projektą „MarineClean“ ir 2014 m. pradėjo įgyvendinti „BONUS EEIG ZEB“ projektą.

Nors KU vykdė nemažai „Horizon 2020“ programos projektų, visgi, kaip teigia doc. dr. V. Djačkov, jo asmeninė dalyvavimo „Horizon 2020“ projektuose pradžia nebuvo lengva. „Visada tai buvo bandymai prisijungti prie jau kuriamo konsorciumo. Dažniausiai siūlydavome savo ekspertines žinias kaip potencialūs partneriai, sulaukdavome ir kvietimų jungtis į konsorciumą, bet kažkaip nepavykdavo“, – prisimena doc. dr. V. Djačkov.

Nepaisant nesėkmių, V. Djačkov kartu su projekto vykdymo kolektyvu dalyvavo ir kituose projektuose. Vienas iš sėkmingiausių buvo dalyvavimas KU Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto vykdomame „Interreg South Baltic“ programos projekte „Supporting South Baltic SMEs to enter the international supply chains & sales markets for boats & ships with electric propulsions (ELMAR)“, orientuotame į laivų elektrifikavimą. Šis projektas suteikė daug patirties tiek valdymo, tiek projekto rengimo srityse, didėjant patirčiai tobulėjo ir paraiškų rengimo įgūdžiai.

Sėkmė nusišypsojo ES misijos „Atkurkime mūsų vandenyną, jūras ir vandenis“ kvietime

Kalbant apie dabartinį „REFEST“ projektą, mokslininkas pasakojo, kaip KU prisijungė prie šio projekto ir galiausiai tapo jo koordinatoriais. „Čia taip įdomiai įvyko, kad mums buvo pasiūlyta dalyvauti. Įmonė iš Ispanijos ieškojo partnerio, nes kvietimas buvo orientuotas į Baltijos ir Šiaurės jūras. Jiems būtinai reikėjo partnerių iš šito regiono“, – pasakoja docentas.

Nors KU turėjo prisijungti prie projekto kaip partneriai, tačiau vėliau buvo pasiūlyta koordinuoti visą projektą. „Buvo šiek tiek neramu, toks neapibrėžtumas, kaip čia mes niekad to nedarėme. Bet jie, matyt, suprato ir taktiškai pastūmėjo, kad iš šio regiono būtų koordinatorius“, – prisimena doc. dr. V. Djačkov.

„REFEST“ projektas buvo parengtas pagal programos „Europos horizontas“ ES misijos „Atkurkime mūsų vandenyną, jūras ir vandenis“ kvietimą „Lighthouse in the Baltic and the North Sea basins – Green and energy-efficient small-scale fishing fleets“ (HORIZON-MISS-2023-OCEAN-01-05). Kvietimu siekiama skatinti žaliųjų ir energiją taupančių mažos apimties žvejybos laivynų plėtrą Baltijos ir Šiaurės jūros regionuose. Projektą buvo pradėjusi rengti Ispanija, tačiau, ruošiant paraišką, atlikta nemažai pakeitimų.

Projekto „REFEST“ tikslai

Projekto „REFEST“ veikla apima žvejybinių laivų modernizavimą, siekiant mažinti jų generuojamas emisijas. Tikslas – tirti ir diegti perspektyvias technologijas, kurios būtų lengvai diegiamos ir tinkamos plačiam tradicinių žvejybos laivų spektrui (iki 12 metrų ilgio ir įvairių formų). Projektas siekia pagerinti laivo korpuso hidrodinamiką, diegiant purslų bėgius, korpuso oro tepimo sistemą ir alternatyvius sraigtus, elektros energijos valdymo sistemas, saulės energijos generavimą ir varymą (įskaitant baterijas).

Šio projekto konsorciumas projekto uždavinius suskirstė ir pasidalijo tarpusavyje į aštuonias darbo grupes (angl. Work Packages):

• WP1: Atrinktų žvejybos laivų modernizavimo reikalavimai, poveikio jūrų aplinkai ir jos biologinei įvairovei vertinimas;
• WP2: Korpuso priedų modeliavimas ir projektavimas, jutiklių integravimas;
• WP3: Akumuliatoriai, saulės jėgainės  panelės, elektros energijos valdymas;
• WP4: Hibridinė propulsijas, ekologiški plaukimo režimai, korpuso oro tepimo sprendimai;
• WP5: Modernizavimo sprendimų diegimas ir integravimas į žvejybos laivus;
• WP6: Aplinkosaugos, ekonominių, socialinių ir reguliavimo trūkumų vertinimas;
• WP7: Sklaida, komunikacija, naudojimas, rinkos tyrimai, standartai, mokymas ir įgūdžių vertinimas;
• WP8: Projekto valdymas.

Š. m. gegužės 22-23 d. Klaipėdoje įvykusio pirmojo projekto konsorciumo susitikimo metu pristatyti 14 projekto partnerių iš 10 Europos šalių: Lietuvos, Italijos, Ispanijos, Vokietijos, Prancūzijos, Turkijos, Norvegijos, Danijos, Švedijos ir Lenkijos. Šis susitikimas tapo išties svarbiu žingsniu naujai suburtai ir bendradarbiaujančiai komandai, pasiryžusiai siekti bendrų tikslų per artimiausius 36 mėnesius. Daugiau nei 40 mokslininkų ir verslo partnerių jungiantis projektas tapo dideliu mokslininkų lyderystės įvertinimu.

Paklaustas, kokia dalyvavimo programos „Europos horizontas“ projektuose nauda, mokslininkas kalbėjo apie įvairiapusiškumą: „Pirmiausia dalyvavimas projektuose suteikia mokslininkams galimybę plėsti akiratį, bendravimą ir bendradarbiavimą su naujais partneriais, neabejotinai prisideda prie universiteto žinomumo ir populiarumo didinimo, taip pat žmonėms nebloga paskata finansiniu atžvilgiu. Žinoma, dalyvavimas kelia iššūkius, bet kartu tai labai įdomus ir auginantis įvairiapusiškai darbas“, – atskleidė doc. dr. V. Djačkov.

KU yra pasirengęs tęsti pradėtą darbą ir siekti naujų aukštumų. Linkime KU mokslininkams ir Baltijos jūros žuvininkystės pramonei sėkmės ir inovatyvumo, einant pažangos keliu. Kviečiame sekti projekto „REFEST“ įgyvendinimo kelionę LinkedIn paskyroje.

Dėl konsultacijų ir visapusiškos pagalbos, teikiant paraiškas, rengiant projektus, taip pat įvairiais mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ taisyklių taikymo ir dalyvavimo joje klausimais maloniai kviečiame kreiptis į Lietuvos mokslo tarybos Nacionalinių kontaktinių asmenų grupės komandą.