Europos Komisija ir Europos kosmoso agentūra kartu su partneriais gegužės 13-16 d. surengė kasmetines dirbtuves „Agriculture Under Pressure 2024 Workshop“, subūrusias mokslininkus, duomenų ir paslaugų teikėjus, nacionalines ir tarptautines agentūras, kitas institucijas bei organizacijas, siekiant pristatyti naujausią techniką, nustatyti pagrindinius Žemės stebėjimo (EO) tyrimų iššūkius, susijusius su tvariu žemės ūkiu, besikeičiančiais poreikiais ir prioritetinėmis sritimis būsimiems „Europos horizonto“ ir „FutureEO“ projektams.

Sparčiai augant spaudimui žemės ūkyje ir visoje maisto sistemoje, didėjant pasauliniam gamybos mastui, būtina užtikrinti sveikus, maistingas medžiagas turinčius produktus, tvarią aplinką ir klimatą. Šį iššūkį sustiprina besikeičiančio klimato, ypač dažnesnių ir stipresnių ekstremalių oro sąlygų, poveikis, dėl kurio žemės ūkio produkcija turi prisitaikyti, kad taptų atsparesnė. Siekiant užtikrinti skaidrią rinką ir mažesnę spekuliaciją, išvengiant kainų svyravimų, trukdančių didelėms gyventojų grupėms reguliariai gauti maisto, būtina atviriau dalintis objektyvia informacija apie svarbius rinką lemiančius veiksnius.

Pažymėtina, kad EO jau dabar prisideda, sprendžiant aktualius klausimus, susijusius su maisto sistemos iššūkiais. Naudojami „Copernicus“ programos „Sentinel-1“ ir „Sentinel-2“ palydovai, kurie turėdami nemokamą ir atvirą prieigą prie reguliarių ir dažnų aukštos kokybės stebėjimų, pastaraisiais metais jau paskatino daugybę žemės ūkio taikomųjų programų plėtrą. Nuo 2020 m. iki šiol rengiamos naujos kartos „Copernicus“ Sentinel, taip pat naujos „Copernicus“ Sentinel Expansion misijos, kurios papildo hiperspektrinę, šiluminę ir L juostos SAR galimybes. ESA „Earth Explorer FLEX“ misijos, kurios numatomos 2025 m. pabaigoje, pasipildys naujomis paslaugomis, matuojančiomis augalų fotosintezės aktyvumą, taip pat bus atveriamos naujos galimybės, pvz., ūkininkai turės galimybę anksti aptikti augalams stresą sukeliančius poveikius. Be to, vis daugiau komercinių Žemės stebėjimo palydovų, kuriuose atliekami labai dažni stebėjimai, dar labiau padidina EO galimybes remti žemės ūkį.

Konferencijos metu nagrinėtas platus spektras temų, apimančių poveikį klimatui ir aplinkai. Pristatyti pranešimai apie novatorišką žemės ūkio praktiką, sukeliančią nežymų poveikį aplinkai, mažinantį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, taršą ir biologinės įvairovės nykimą. Mokslininkai diskutavo apie produktus be miško kirtimo (prekių aptikimą, pasėlių plitimo į natūralias teritorijas stebėjimą, prekių vertės įvertinimą, galimų grynųjų kultūrų auginimo plotų modeliavimą, prekių atsekamumą, tiekimo grandinės skaidrumą).

Kitos temos buvo skirtos pasėlių prisitaikymui prie šiltėjančio klimato, maisto saugai ir naujoms technologijoms ir infrastruktūrai. Kalbėta, kad būtina įdėmiai stebėti besikeičiančias pasėlių augimo sąlygas, iš anksto aptikti streso poveikį ir priskirti vienam ar keliems, biotiniams ar abiotiniams streso veiksniams. Siekiant valdyti rizikas, reikia didesnio atsparumo ir palaikymo. Kadangi Europoje vis daugiau nutinka sunkiai prognozuojamų ekstremalių įvykių, būtinas išankstinis jų numatymas ir įspėjimas, stebėjimas ir žalos apibūdinimas.

Maisto sauga tampa prioritetine kryptimi. Sutinkama, kad turėtų būti didesnis smulkiųjų ūkių rėmimas ne tik Europoje, bet ir ypač besivystančiose šalyse, kuriuose būtinas nuolatinis aprūpinimas maistu. Laisvai prieinamų palydovinių duomenų naudojimas turėtų tapti vis plačiau prieinamas, stebint dirvožemį ir augančius pasėlius, taip pat kartografuojant sezoninius pasėlių tipus. Kiti svarbūs klausimai, kurie aptarti konferencijos metu – tai mitybos kiekio dirvožemyje, pasėliuose ir derliaus įvertinimas, savalaikis derliaus įvertinimas ir prognozavimas dideliu ir mažu mastu, nacionalinių statistikos tarnybų rėmimas.

Labai didelio susidomėjimo susilaukė tema apie naujas technologijas ir infrastruktūrą Europos Sąjungos šalyse. Augant skaitmenizacijos poreikiams ir naujiems iššūkiams, ateityje reikės dar labiau suvaldyti didelius duomenų kiekius, turės būti įgyvendintos naujos EO misijos, susijusios su dirbtiniu intelektu, vyks duomenų ir modeliavimo asimiliacija, skaitmeniniai dvyniai taps be galo svarbūs.

Dirbtuvėse pritarta, kad daug svarbių klausimų jau išspręsta, susijusių su Žemės stebėjimu ir spaudimu žemės ūkiui, tačiau lieka nemažai naujų iššūkių ir tikslų, kuriuos ateityje reikės visiems kartu spręsti.

Pagrindiniai tikslai:

• rasti geresnių sprendimų EO vaidmeniui užtikrinti nacionaliniu ir pasauliniu mastu apsirūpinant maistu;
• ištirti naujas EO stebėjimo galimybes, siekiant patobulinti mokslinį pagrindą, skirtą palaikyti žemės ūkio produktyvumo atsparumą klimato kaitai;
• rasti būdus, kaip EO mokslo rezultatus perkelti į alternatyvias valdymo priemones tvariam klimatui ir neutraliam žemės ūkiui;
• keistis naujausiais novatoriškų algoritmų ir žemės ūkio stebėsenos taikomųjų programų pasiekimais, įskaitant in situ duomenų integravimą ir modeliavimo metodus;
• sukurti EO taikomąsias priemones, skirtas stebėti žemės ūkio praktiką, drėkinimo valdymą, vandens produktyvumą, trąšų ir augalų apsaugos optimizavimą, pasėlių ligų ir gamtinių pavojų poveikio vertinimą, pasėlių derliaus ir maistinių medžiagų kiekio įvertinimus ir prognozes bei ganyklų stebėjimą;
• integruoti naujas technologijas žemės ūkio stebėsenoje, tokias kaip didelių duomenų analizė, skaitmeninės platformos, dirbtinis intelektas, dronai ir daiktų internetas;
• išplėsti planuojamų ir būsimų misijų aprūpinimo maistu ir žemės ūkyje potencialą, pvz., „Copernicus“ Sentinels, FLEX, naujus kosminius ir komercinius palydovus.