Bene penktadaliu sumažėjusi Italijos gaunamų dotacijų dalis, puikūs Lietuvos, Belgijos ir Estijos metai, dėl didėjančios geopolitinės įtampos dar labiau sumažėjęs Kinijos dalyvavimas „Europos horizonto“ (EH) programoje – tai tik keletas svarbių aspektų, vertinant Europos valstybių dalyvavimo rezultatus EH programoje 2023 m.
Portalas „Science|Business“ pateikė apžvalgą, parengtą pagal Europos Komisijos duomenis. Apžvalgoje atskleista, kurioms valstybėms ir universitetams sekėsi geriausiai, taip pat nurodytos valstybės, kurioms sekėsi prasčiausiai. Be to, apžvalgoje išskirtos vieną ar kitą rezultatą paaiškinančios tendencijos.
Valstybės ir universitetai, kuriems sekėsi geriausiai
2023 m. Nyderlandai padidino gaunamų dotacijų dalį, pralenkdami Italiją. Taip pat beveik ketvirtadaliu gaunamų dotacijų dalį padidino Belgija. Dviem Baltijos šalims – Lietuvai ir Estijai – sekėsi išties gerai: 2023 m. kiekvienai iš jų tenkanti dotacijų dalis padidėjo bene perpus, nors nebuvo daug ženklų, rodančių plėtros šalių (angl. widening countries) sėkmę.
Nepaisant Rusijos invazijos, Ukrainai pavyko padvigubinti gaunamų dotacijų dalį EH programoje: 2023 m. ji gavo 20,3 mln. eurų, palyginimui – 2022 m. 13 mln. eurų. 2023 m. Šveicarijos dalyvavimas EH programoje išliko stabilus.
Pagal Europos Komisijos duomenis, Belgijos, Nyderlandų, Danijos, Italijos ir Airijos universitetai pasiskirsto tarp 20 daugiausiai lėšų gavusiųjų 2023 m., visgi nei vienas iš jų nėra iš plėtros šalių.
Kam sekėsi prasčiausiai?
Didžiausią nuostolį patyrė Italija: 2023 m. gaunamų dotacijų dalis sumažėjo beveik penktadaliu. Palyginimui, 2022 m. šalies institucijų gautos subsidijos siekė 1,5 mlrd. eurų, o 2023 m. sumažėjo iki 958 mln. eurų. Taip pat 2023 m. sumažėjo Jungtinės Karalystės (JK) dalyvavimas EH programoje: institucijų, prisijungusių prie projektų, skaičius sudarė vos 3,8 proc., t. y. mažiau nei pusė dalyvavimo lygio, kuris buvo pasiektas programoje „Horizontas 2020“. Visgi nuo 2024 m. sausio 1 d. JK tapo EH programos asocijuotąja šalimi. JK tyrėjai gali dalyvauti EH programoje tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip kitų asocijuotųjų šalių tyrėjai, taip pat gauti EH programos finansavimą. Tikimasi, jog ateityje tai padės stiprinti JK dalyvavimo EH programoje poziciją.
Didėjanti geopolitinė įtampa tarp ES ir Kinijos atsispindi dalyvavimo EH programoje rezultatuose: buvo tik 27 atvejai, kai Kinijos institucijos dalyvavo projektuose, kuriuose pasirašytos sutartys dėl subsidijų. Toks rezultatas yra mažiausias per pastarųjų ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programų įgyvendinimą. Šis sumažėjimas sutampa su padidėjusia ES retorika Kinijos atžvilgiu: dar 2023 m. kovo mėn. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von de Leyen įspėjo, jog ES turi užtikrinti, kad technologijos nepatektų į Kinijos kariuomenės rankas.
Išsamią apžvalgą maloniai kviečiame skaityti straipsnyje anglų kalba.