Tarptautiniai projektai leidžia bendradarbiauti tyrimuose su stipriausiomis mokslinių tyrimų institucijomis, vystyti naujas tyrimų metodikas ir tyrimus. Tačiau tiek Universitete, tiek ir Lietuvoje iki šios dienos teikiamų paraiškų skaičius nėra didelis. Kodėl? Į šį ir kitus svarbius klausimus atsakys KTU MIDF tyrėjai ir partneriai.

„Europos horizontas“ programos tikslas – užtikrinti Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų lyderystę pasaulyje. „Europos horizontas“ apima tris veiklos sritis, kurios grindžiamos tarptautinio bendradarbiavimo, atvirojo mokslo bei partnerystės horizontaliaisiais principais: „Aukšto lygio mokslas“, „Pasauliniai iššūkiai ir Europos pramonės konkurencingumas“, „Inovatyvi Europa“.

Programos horizontalioji sritis „Pažangos sklaida ir Europos mokslinių tyrimų erdvės plėtra“ yra skirta mažinti mokslo kokybės ir inovacijų atotrūkį tarp Europos šalių.

Dalyvavimo projektuose nauda

Dalyvavimas šioje programoje yra kelias mokslinės veiklos tarptautiškumui ir kokybei didinti. Kauno technologijos universiteto (KTU) Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (MIDF) profesorius Gintautas Dundulis kartu su partneriais iš Belgijos, Čekijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Ispanijos, Šveicarijos, Vengrijos, Vokietijos, Nyderlandų, Suomijos yra rengęs daugiau nei 10 Europos paraiškų ir penkioms iš jų skirtas finansavimas.

Tarptautinės paraiškos rengtos su lyderiaujančiomis institucijomis, dirbančiomis minėtose šalyse atominės energetikos tyrimų srityje. Projekto kvietimuose, rengiant tarptautinių mokslo projektų paraiškas, dalyvauja ir Ukrainos institucijos – IPP, SSTC, KPI, dirbančios atominės energetikos srityje.

„Dalyvavimas tokio lygio tarptautiniuose projektuose leidžia bendradarbiauti tyrimuose su stipriausiomis mokslinių tyrimų institucijomis, vystyti naujas tyrimų metodikas ir vykdyti tyrimus, panaudojant pažangiausias tyrimų metodikas. Dalyvavimas šiuose projektuose yra svarbus ir studijų procese – tai leidžia atnaujinti paskaitų medžiagą naujausiais tyrimų rezultatais. Studentai paskaitų metu supažindinami su naujausiomis tyrimų metodikomis, o magistrantai, doktorantai įtraukiami į tarptautinių mokslo projektų veiklą“, – teigia KTU MIDF profesorius G. Dundulis.

Paraiškų rengimo iššūkiai

2023 m. lapkričio 22 d. KTU MIDF įvyko seminaras „Europos horizontas“ programos galimybės tarptautiniams mokslo projektams“, kurį organizavo MIDF doc. dr. Erika Adomavičiūtė, dekanas dr. Andrius Vilkauskas kartu su Lietuvos mokslo tarybos Nacionaliniu kontaktinių asmenų grupės (LMT NCP) atstovu Deividu Petrulevičiumi. Seminaro tikslas buvo mechanikos inžinerijos, medžiagų inžinerijos, transporto inžinerijos, energetikos inžinerijos ir termoinžinerijos mokslo krypčių tyrėjams pateikti koncentruotą informaciją apie paskelbtus „Europos horizonto“ programos kvietimus, akcentuoti programos teikiamas galimybes ir KTU mokslininkus supažindinti su LMT NCP.

„LMT NCP komandoje koordinuojame „Europos horizonto“ programą Lietuvoje, tiek mokslo, tiek verslo atstovams teikiame įvairias konsultacines paslaugas: pradedant kvietimų viešinimu, jų paaiškinimu, mokymų organizavimu, partnerių paieška ir baigiant rengiamų paraiškų peržiūra bei komentarais, patarimais. Mūsų tikslas – aktyvus ir sėkmingas Lietuvos mokslo įstaigų, organizacijų, įmonių dalyvavimas tarptautiniuose MTEPI projektuose ir veiklose“, – teigia D. Petrulevičius.

Seminaro metu LMT NCP pristatė „Europos horizonto“ programos teisinius ir finansinius aspektus, tarptautinių partnerių paieškos galimybes, Lietuvoje prieinamas akceleravimo priemones, planuojantiems dalyvauti, ruošti ir teikti paraiškas. Renginio dalyviai taip pat buvo supažindinti su „Europos horizonto“ 4 veiksmų grupės „Skaitmeninės technologijos, pramonė, kosmosas“ ir 5 veiksmų grupės „Klimatas, energetika, judumas“ kvietimais.

Be to, LMT NCP atstovė Justyna Lučinska pakvietė KTU mokslininkus įsitraukti ir pasinaudoti tokiomis Marie Skłodowska-Curie (MSCA) programomis kaip podoktorantūros stažuotės (angl. MSCA Postdoctoral Fellowships), doktorantūros tinklai (angl. MSCA Doctoral Networks), personalo mainai (angl. MSCA Staff Exchanges), regioninių, nacionalinių ir tarptautinių programų kofinansavimas ( angl. MSCA COFUND),  MSCA ir piliečiai (angl. MSCA and Citizens). MSCA programa siūlo nuostabias galimybes visų sričių mokslininkams iš viso pasaulio bet kuriame karjeros etape.

Sėkmingų tarptautinių projektų paraiškų rengimo gairės

Seminaro metu KTU Biomedicinos instituto direktorius prof. Vaidotas Marozas pasidalino patirtimi rengiant tarptautinių projektų paraiškas: „Sunku pasakyti sėkmės formulę dalyvaujant „Europos horizonto“ paraiškų teikimuose. Mano nuomone, pirmiausia svarbu idėja. Geriausiai, kai problema ar poreikis yra tikra, ateina iš gyvenimo, iš pramonės. Tai gali būti ilgai nespręsta problema, arba net būsima, dar tik ateities problema. Tuomet – tyrėjo ir tyrimų grupės matomumas tarptautinėje mokslo erdvėje. Tyrėjo ir tyrimų grupės matomumas tarptautinėje mokslo erdvėje, pavyzdžiui, „ResearchGate“, „Google Scholar“. Būtina publikuoti mokslo darbus aukšto lygio mokslo žurnaluose, Europos horizonto projektų paraiškose būtina pateikti nuorodas į išsamius tyrėjų veiklos aprašus dažniausiai ORCID iD, taip pat turėti „LinkedIn“ paskyras.

Kitas reikalinga dedamoji – žinomi, aukšto lygio tarptautiniai partneriai. Partnerius rasti ir kontaktus užmegzti galima, pavyzdžiui, dalyvaujant konferencijose užsienyje ar kviečiant aukšto lygio mokslininkus į savo doktorantų disertacijų gynimo tarybas. Paskutinis, tačiau taip pat svarbus punktas – vadovautis idėja, jog nėra nesėkmių, yra tik pamokos – nenuleisti rankų ir neprarasti tikėjimo gavus neigiamą atsakymą iš Europos Komisijos ekspertų, pasidžiaugti įgijus naujų žinių ar jas atnaujinus, ieškant ir skaitant naujausią literatūrą paraiškos rengimo metu”.

MIDF profesorius G. Dundulis antrina: „Vienas iš svarbiausių faktorių rengiant „Europos horizonto“ paraiškas, yra tematikos aktualumas Europos Sąjungos poreikiams ir naujumas, patikimi partneriai – konsorciumo sukūrimas. Įsitraukiant į tarptautinius konsorciumus yra svarbus žinomumas tarptautiniu mastu, todėl reikia aktyviai dalyvauti svarbiausiose tarptautinėse konferencijose ir ruošti straipsnius aukšto kvartilio žurnalams“.

Reikalingas didesnis pasitikėjimas

„Tiek Universitete, tiek ir Lietuvoje iki šios dienos mes turime palyginti nedidelį bendruomenės, teikiančios paraiškas ir dalyvaujančius EK projektuose, dalį. Viena priežasčių – gana sunku pasiryžti žengti pirmąjį žingsnį kartais dirbtinai susikuriant stabdžius ir įsivaizduojant, kad tai labai sudėtingas procesas ir tik pasaulinio lygio atradimai gali būti finansuojami. Mes turime suprasti, kad ir inkramentinės inovacijos bei atradimai yra svarbūs, o kartais žinių perkėlimas iš vienos srities į kitą gali turėti labai didelį poveikį inovacijų ekosistemai. Todėl, norėdami tapti tarptautinio lygio žaidėjais, turime tiesiog daugiau treniruotis, o NCP yra puikūs žaidžiantys treneriai, kurie gali padėti įgyti įgūdžių žengiantiems pirmuosius žingsnius“, – antrino MIDF dekanas dr. A. Vilkauskas.

„Informacijos apie „Europos horizontą“ yra daug, todėl tokio pobūdžio LMT NCP susitikimai su tyrėjais, kur glaustai pateikiama svarbiausia informacija, yra labai svarbūs tyrėjams. Tyrėjams naudinga žinoti, kad jie turi tiek administracinę pagalbą, tiek ir ekspertinę. Tik reikia nepamiršti, mums tyrėjams, ir patiems būti aktyviems. Būtina patiems žiūrėti „Europos horizonto“ kvietimus, domėtis Europos Komisijos skelbiamomis tematikomis, o ieškantys tarptautinių partnerių gali registruotis „Europos horizonto“ puslapyje, dalyvauti partnerių paieškos renginiuose, pavyzdžiui, lapkričio mėn. Lenkijoje įvyko „Horizon4Poland’23“ tinklaveikos renginys“, – pasakoja doc. E. Adomavičiūtė.

Kauno technologijos universiteto informacija