Projektas „Ekosistemomis pagrįstas prisitaikymas ir pokyčių kūrimas, siekiant formuoti, apsaugoti ir palaikyti miškų tvarumą“ (eco2adapt.eu) skatina miškininkystės vystymąsi, ieškant sprendimų, pagrįstų ekosistemų adaptacija ir tvarumo palaikymu. Pagrindinis projekto tikslas – surasti inovatyvius ir bioekonominius ekosistemų tvarkymo sprendinius, kurie būtų naudingi ne tik miškams, miškininkams, bet ir vietiniams gyventojams.

Projektas subūrė 31 partnerį iš 13 Europos ir Kinijos valstybių, prie jo prisijungė ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai. Siekiant atsakymo į iškeltus uždavinius, Lietuvoje įkurta Dzūkijos nacionalinio parko gyvoji laboratorija. Dzūkija yra turtinga smėlynais ir kopomis, ant kurių auga pušynai, o tokie miškai dėl šiltėjančio klimato patiria neigiamą įtaką. Vasaromis ilgėja sausringas laikotarpis, miškuose daugėja kenkėjų ir ligų protrūkių, stebimas gausesnis invazinių rūšių paplitimas bei kiti neigiami klimato kaitos padariniai.

Vytauto didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto mokslininkai koordinuoja biologinės įvairovės monitoringą visose gyvosiose laboratorijose. Tuo tikslu buvo pradėti medžiojamųjų gyvūnų stebėsenos darbai, naudojant automatines fotokameras. Planuojama įvertinti kanopinių žvėrių lankymąsi bei daromą žalą skirtingo dydžio miško aikštelėse ir kirtavietėse. Tai prisidės prie šių gyvūnų daromos žalos mažinimo.

2023 m. birželio mėn. viduryje Dzūkijos nacionaliniame parke surengta savaitės trukmės stovykla, kurioje dalyvavo VDU mokslininkai ir studentai, taip pat projekto partneriai iš Prancūzijos ir Serbijos. Iš viso gyvojoje laboratorijoje dirbo 18 žmonių: buvo renkami miško paklotės, mikorizinių grybų, dirvožemio mėginiai, įrengta 12 rizotronų, kurie bus stebimi keletą metų. Rizotronai – dirvožemyje įrengiami „langai”, pro kuriuos atsiveria vaizdas į medžių šaknų vystymąsi ir jų sąveiką su dirvožemiu. Tyrimo metu siekiama įvertinti antžeminės ir požeminės medžių dalių augimo sinchroniškumą, šaknų mirtingumą, dirvožemio drėgnumą bei palyginti šiuos parametrus tarp grynų pušynų, beržynų bei mišrių medynų. Šiais tyrimais siekiama geresnės formuojamų medynų adaptacijos sausroms.

Naujausias minėto projekto užmojis – invazinių augalų paplitimo stebėjimas, įtraukiant visuomenę, prie kurio gali prisidėti visi norintys, parsisiuntę „PlantNet” programėlę bei prisijungę prie grupės „Dzūkijos nacionalinis parkas”.

Dėl konsultacijų ir visapusiškos pagalbos, teikiant paraiškas, rengiant projektus, taip pat įvairiais mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ taisyklių taikymo ir dalyvavimo joje klausimais maloniai kviečiame kreiptis į Lietuvos mokslo tarybos Nacionalinių kontaktinių asmenų grupės komandą.