Europos Komisijos iniciatyva, bendradarbiaujant su Vytauto Didžiojo universitetu, gegužės 19 d. Kaune surengtas renginys „Improvements and Simplifications in Horizon Europe“. Renginys subūrė mokslo ir verslo bendruomenę aptarti programos „Europos horizontas“ aktualijų, planuojamų pokyčių bei mokslinių tyrimų rezultatų valorizacijos ir sklaidos stiprinimo klausimų.

Lietuvoje viešėję Europos Komisijos atstovai pristatė pagrindines programos pokyčių kryptis 2026–2027 m. laikotarpiu.

Renginio metu pabrėžta, kad vienas svarbiausių Europos Komisijos prioritetų yra administracinių procesų supaprastinimas, siekiant sumažinti administracinę naštą pareiškėjams ir projektų vykdytojams. Šiuo tikslu peržiūrimi projektų administravimo procesai, siekiama spartinti paraiškų vertinimą, mažinti ataskaitų teikimo apimtis bei stiprinti į vartotoją orientuotą požiūrį. Taip pat pristatyta naujoji „EU Funding & Tenders“ mobilioji programėlė, skirta palengvinti prieigą prie finansavimo informacijos.

Pristatant 2026–2027 m. darbo programą pažymėta, kad reikšmingai sutrumpintos jos apimtys – dokumentų tekstai sumažinti maždaug trečdaliu. Taip pat įvestos naujos horizontalios veiklos sritys, skirtos stiprinti tarpdisciplininį bendradarbiavimą tarp skirtingų programos veiksmų grupių ir kitų teminių sričių. Daug dėmesio skirta tarptautinio bendradarbiavimo skatinimui, ypač siekiant pritraukti tyrėjus iš kitų pasaulio regionų į Europą, kartu išlaikant priemones Europos interesams apsaugoti.

Renginio metu taip pat pristatyti paraiškų rengimo ir vertinimo pokyčiai. Supaprastintos paraiškų formos, sumažinti reikalavimai poveikio aprašymui bei atsisakyta dalies finansinių lentelių pirminėje paraiškų teikimo stadijoje. Šiais pokyčiais siekiama sumažinti administracinę naštą ir sutrumpinti paraiškų rengimo procesą, daugiau dėmesio skiriant projektų turiniui, rezultatų kokybei ir jų praktiniam poveikiui. Taip pat numatyta trumpinti projektų vertinimo ir finansavimo sprendimų priėmimo terminus – bendrą procesą siekiama sutrumpinti nuo vidutiniškai 17 iki 14 mėnesių.

Europos Komisijos atstovai atkreipė dėmesį į generatyvinio dirbtinio intelekto (DI) priemonių naudojimą paraiškų rengimo procese. Pasak jų, DI naudojimas nėra draudžiamas ir dėl to vertinimo procese nebus taikomas neigiamas vertinimas. Vis dėlto visa atsakomybė už paraiškos turinį, galimus netikslumus, intelektinės nuosavybės pažeidimus ar klaidingą informaciją tenka pareiškėjams. Taip pat rekomenduojama skaidriai nurodyti DI priemonių naudojimą, o vertintojams, laikantis konfidencialumo reikalavimų, draudžiama naudoti DI įrankius visos paraiškos analizei.

Renginio metu pristatytos esamos ir planuojamos Europos Komisijos priemonės, skirtos mokslinių tyrimų rezultatų perkėlimui į rinką bei jų praktinio poveikio didinimui. Akcentuota, kad „Europos horizonto“ programoje rezultatų sklaida ir panaudojimas laikomi ne tik formaliu projektų reikalavimu, bet ir svarbia sąlyga kuriant ilgalaikę mokslinę, ekonominę bei visuomeninę vertę. Pasak Europos Komisijos atstovų Angelo Strano ir Iana Telehoi, mokslinių tyrimų rezultatai gali prisidėti prie inovacijų kūrimo, naujų verslo modelių vystymo, tvarumo tikslų įgyvendinimo bei Europos konkurencingumo stiprinimo.

Taip pat pažymėta, kad veiksmingas rezultatų panaudojimo planavimas turėtų prasidėti dar projekto paraiškos rengimo etape, aiškiai identifikuojant potencialius rezultatus, tikslines auditorijas ir siekiamą poveikį.

Renginyje taip pat pristatytos Europos Komisijos siūlomos paramos priemonės projektų vykdytojams, tarp jų – „Booster“ iniciatyva, Europos intelektinės nuosavybės pagalbos centras („European IP Helpdesk“) bei „Horizon Results Platform“, padedančios stiprinti rezultatų sklaidą, pasirengimą patekimui į rinką bei bendradarbiavimą su verslo ir inovacijų ekosistemos dalyviais.

Renginio metu taip pat pabrėžta Europos mokslinių tyrimų finansavimo svarba, siekiant stiprinti mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemos efektyvumą, prieinamumą bei praktinį poveikį.

Šiame kontekste Europos Komisijos atstovas Ulrich Genschel pabrėžė: „Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemos stiprinimas neatsiejamas nuo jos efektyvumo, prieinamumo ir gebėjimo užtikrinti realų rezultatų poveikį. Šiame procese itin svarbus glaudus Europos Komisijos, mokslo institucijų ir pramonės bendradarbiavimas, taip pat atviras dialogas su programos dalyviais, leidžiantis identifikuoti praktinius iššūkius ir tobulinti įgyvendinimo priemones.“

Renginys parodė aiškią Europos Komisijos kryptį – nuo administracinio sudėtingumo mažinimo pereiti prie vartotojui palankesnės ir į poveikį orientuotos „Europos horizonto“ programos įgyvendinimo. Supaprastinimo priemonės, skaitmeninių sprendimų plėtra bei stipresnis dėmesys rezultatų valorizacijai ir jų praktiniam pritaikymui rodo siekį užtikrinti, kad Europos mokslinių tyrimų finansavimas kurtų dar didesnę ekonominę ir visuomeninę vertę.

Nuotr. Vytauto Didžiojo universitetas