„Viskas prasidėjo dar doktorantūros metu – tyrimai, susiję su įvairiais aplinkos teršalais, ilgainiui paskatino domėjimąsi mikroplastikais. Tai vis dar palyginti nauja ir sparčiai besivystanti tyrimų sritis, kurioje išlieka daug neatsakytų klausimų ir galimybių tolesniems tyrimams“, – sako Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Agrobiologijos laboratorijos vedėja, vyresnioji mokslo darbuotoja Karolina Barčauskaitė.

Šių metų kovo mėnesį mokslininkė dalyvavo Jungtinio tyrimų centro (angl. Joint Research Centre, JRC) organizuotuose mokymuose Isproje (Italija), kur turėjo galimybę susipažinti su kitos šalies laboratorijų praktika, pasaulyje pripažinta tyrimų infrastruktūra bei geriau suprasti mikroplastikų tyrimų raidą Europoje ir Lietuvos vietą šios mokslinių tyrimų krypties kontekste.

Pagal programą „Europos horizontas“ JRC aktyviai prisideda prie Europos mokslinio ir technologinio potencialo stiprinimo, inovacijų skatinimo bei sudėtingų visuomenės iššūkių sprendimo. Viena iš šios veiklos krypčių – mokymų ir gebėjimų stiprinimo (angl. Training and Capacity Building) iniciatyvos, skirtos tyrėjų kompetencijoms tobulinti, tyrimų metodikoms vienodinti ir tarptautiniam bendradarbiavimui skatinti. Tokios iniciatyvos ypač svarbios srityse, kuriose būtinas metodų standartizavimas ir aukštas duomenų palyginamumas tarp skirtingų šalių.

Viena tokių sričių – mikroplastikų tarša, šiandien laikoma viena aktualiausių aplinkosaugos problemų Europoje ir pasaulyje. Mikroplastikų aptinkama dirvožemyje, vandenyje, nuotekų dumble ir net maisto grandinėje, todėl jų tyrimai tampa vis svarbesni tiek moksliniu, tiek visuomeniniu požiūriu. Dėl itin mažo šių dalelių, ypač nanoplastikų, dydžio jų aptikimas ir analizė yra sudėtingi, reikalaujantys pažangių metodų bei didelio tikslumo laboratorinių procedūrų. Todėl jų poveikis aplinkai ir gyvajai gamtai vis dar nėra iki galo ištirtas.

„Lietuvoje ši tyrimų sritis yra sparčiai stiprėjanti – per pastaruosius metus padaugėjo tyrėjų, dirbančių mikroplastikų tyrimų srityje. Tai rodo augantį mokslo bendruomenės susidomėjimą šia tema ir stiprėjantį šios krypties potencialą nacionaliniu lygmeniu,“ – pabrėžia mokslininkė.

Mokymai truko savaitę, o jų metu buvo derinama teorinė ir praktinė veikla: pristatyti naujausi mikroplastikų ir nanoplastikų analizės metodai, aptarti mėginių paruošimo iššūkiai bei skirtingų matricų – dirvožemio, vandens ir nuotekų dumblo – tyrimų ypatumai.

Praktinėje programos dalyje dalyviai dirbo laboratorijose, analizavo realius mėginius ir susipažino su pažangiomis analitinėmis technologijomis, įskaitant pirolizės dujų chromatografijos ir Raman spektrometrijos metodus, taikomus mikroplastikų identifikavimui. Taip pat buvo pristatyti tarptautiniai tyrimų standartai ir naujausios metodinės kryptys šioje sparčiai besivystančioje srityje.

Pasak K. Barčauskaitės, mikroplastikų tyrimai dirvožemyje yra itin sudėtingi dėl pačios terpės kompleksiškumo. „Dirvožemis ar kompostas yra sudėtingos organinės matricos, todėl mikroplastikų išskyrimas iš jų reikalauja daug paruošimo etapų. Svarbu ne tik išskirti plastiką, bet ir užtikrinti, kad analizės metu jis nebūtų pažeistas“, – aiškina mokslininkė.

Mokymai pasižymėjo dideliu tarptautiškumu ir konkurencingumu – kvietimas sulaukė 64 paraiškų iš 26 šalių, o į programą iš 156 kandidatų buvo atrinkti 25 projektai su 26 dalyviais. Mokymuose dalyvavo tyrėjai iš 15 šalių, įskaitant Latviją, Bulgariją, Tunisą, Italiją, Ukrainą, Lenkiją ir kt.

Pasak mokslininkės, dalyvavimas mokymuose suteikė ne tik naujų techninių žinių, bet ir reikšmingų profesinių kontaktų. Užmegzti ryšiai su kitų šalių tyrėjais atveria galimybes bendriems projektams, stažuotėms ir mokslinėms publikacijoms.

Taip pat tokie vizitai leidžia geriau suprasti Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros įvairovę ir Lietuvos poziciją tarptautiniame kontekste. Tai ypač svarbu planuojant tolesnes tyrimų kryptis ir dalyvavimą programoje „Europos horizontas“.

Mokslininkė linki būsimiems dalyviams į tokias programas vykti tikslingai, turėti aiškius mokymosi tikslus ir maksimaliai išnaudoti visas suteikiamas galimybes – nuo prieigos prie modernios įrangos ir mokymų medžiagos iki praktinės patirties.

Nuotr. iš asmeninio archyvo