Gegužės 13 d. Vilniuje, Lietuvos mokslo taryboje (LMT), viešėjo institucinės partnerystės „Circular Bio based Europe Joint Undertaking“ (CBE JU) atstovas Simone Maccafferi bei CBE JU projekto „BIO-INSPAIRE“ konsorciumo partneriai. Jie lankėsi renginyje „Gyvybės mokslų, biotechnologijų ir bioekonomikos diena“, subūrusiame Lietuvos ir tarptautinę bendruomenę, besidominčią biogrįstų sprendimų kūrimu ir projektų plėtra. 

Renginio metu išsamiai pristatyta 2026 m. CBE JU darbo programa, kvietimų teikti paraiškas temų apžvalga, sąlygos ir reikalavimai dalyvauti programoje, pasidalyta įžvalgomis, kokie veiksniai lemia sėkmingas paraiškas, vyko tinklaveika ir diskusijos apie turimas stipriausias kompetencijas bei galimas bendradarbiavimo kryptis. Taip pat dalis renginio buvo skirta aktualioms tendencijoms bioekonomikos srityje, įskaitant genetikos sprendimų taikymą.

Renginį organizavo asociacija „LithuaniaBIO“ kartu su LMT Nacionalinių kontaktinių atstovų (NCP) grupe, programos „INTERREG“ projektu „DIVERSE GENE WATCH“ bei programos „Europos horizontas“ projektu „BIO-INSPIRE“.

CBE JU – bioekonomikos stiprinimui Europoje

CBE JU – 2 mlrd. eurų vertės partnerystė tarp Europos Sąjungos ir „Bio-based Industries Consortium“ (BIC). Ši partnerystė yra viena svarbiausių Europos iniciatyvų bioekonomikos srityje, kurios tikslas – paspartinti biogrįstų inovacijų kūrimą, demonstravimą ir diegimą rinkoje. Ji jungia viešojo ir privataus sektoriaus pastangas, siekiant stiprinti Europos bioekonomikos ekosistemą ir didinti jos konkurencingumą.

Pasak Simone Macceferri, CBE JU veikla apima visą inovacijų grandinę – nuo mokslinių tyrimų iki demonstracinių projektų ir jų komercializavimo. Ypatingas dėmesys skiriamas sprendimams, kurie gali būti greitai pritaikomi pramonėje ir prisidėti prie žiedinės ekonomikos tikslų.

Jis taip pat akcentavo, kad didelė svarba teikiama įvairių sektorių integracijai – nuo žemės ūkio ir miškininkystės iki pramonės. Biologinių išteklių, tokių kaip biomasė ar žemės ūkio liekanos, efektyvus panaudojimas laikomas vienu iš esminių elementų, siekiant sumažinti poveikį aplinkai ir sukurti naujas vertės grandines.

Renginio metu taip pat pažymėta, kad CBE JU remia ne tik technologinius sprendimus, bet ir platesnius sisteminius pokyčius regionuose, ypač tuose, kurie pereina nuo iškastiniu kuru paremtos ekonomikos prie bioekonomikos modelių. Tokiuose regionuose inovacijos laikomos svarbia priemone ekonominei transformacijai ir naujų darbo vietų kūrimui.

Stiprus konsorciumas – raktas į sėkmingą paraišką

Praktinėmis įžvalgomis, kaip paruošti sėkmingą paraišką, dalijosi projekto „Bio-Inspire“ atstovai Vicky Mosteyrin iš „Greenovate! Europe“ tinklo bei Yannis Fallas iš „CluBE“, Vakarų Makedonijos bioekonomikos ir aplinkos klasterio (Cluster of Bioeconomy and Environment of Western Macedonia).

Pirmiausia pabrėžta stipraus koordinatoriaus svarba. Pasak pranešėjų, geras koordinatorius dažnai yra net svarbesnis nei pradinė idėja, nes būtent koordinatorius padeda suburti partnerius, struktūruoti veiklas ir nuosekliai išvystyti visą projektą. Konsorciumas dažnai formuojamas kartu su idėja. Sėkmingiausi projektai neretai gimsta ne nuo galutinai suformuotos koncepcijos, o nuo partnerių tinklo ir bendro kūrimo proceso, palaipsniui išgryninant idėją.

Pabrėžta, kad kokybiškam pasirengimui būtinas pakankamas laikas: idealiu atveju – metai, mažiausiai – bent šeši mėnesiai. Skubotas paraiškų rengimas dažnai lemia mažesnę kokybę ir silpnesnį projekto pagrindimą.

Taip pat akcentuota tinkamų partnerių atranka. Svarbi ne vien mokslinė ar techninė kompetencija, bet ir gebėjimas bendradarbiauti, prisiimti atsakomybę bei prisidėti prie skirtingų paraiškos dalių parengimo bei atitinkamai – prie skirtingų projekto dalių įgyvendinimo.

Svarbūs aspektai – išgrynintas aiškus tikslas ir gebėjimas matyti platesnį kontekstą. Projektas neturėtų būti suprantamas tik kaip tema – jis turi turėti konkretų tikslą, aiškiai apibrėžtą adresatą ir logišką kryptį, kuriai turi būti nuosekliai „pajungta“ visa paraiška. Be to, projektai turi atitikti ne tik konkrečią temą, bet ir nacionalinius bei Europos Sąjungos prioritetus, strateginį kontekstą ir ilgalaikį poveikį. Net ir stipri idėja gali būti nefinansuota, jei jos numatomas poveikis nėra aiškiai apibrėžtas ir įtikinamai išdėstytas.

Diskutuota ir atkreiptas dėmesys į atsakingą dirbtinio intelekto naudojimą. Nors nauji įrankiai gali padėti rengiant paraiškas, jie nepakeičia struktūrinio mąstymo, aiškios logikos ir kritinio vertinimo.

Diskusijos dalyviai akcentavo, kad bendradarbiavimas yra esminis sėkmės veiksnys rengiant paraiškas ir vėliau įgyvendinant projektus. Geriausi rezultatai pasiekiami per aktyvias partnerystes, tinklaveiką ir nuolatinius žinių bei patirties mainus.

CBE JU paraiškų laukiama iki 2026 m. rugsėjo 22 d.

Pareiškėjai jau gali teikti paraiškas pagal CBE JU kvietimą. 2026 m. darbo programoje numatytos 13 temų – nuo pramoninių pavyzdinių biorafinavimo gamyklų iki mokslinių tyrimų, orientuotų į žaliavų įvairovės didinimą, žiedinio dizaino stiprinimą, pramoninių biotechnologijų plėtrą ir jų diegimą rinkoje.

Bendras kvietimo biudžetas siekia 170,17 mln. eurų, o paraiškų laukiama iki 2026 m. rugsėjo 22 d.

Apie CBE JU partnerystės veiklas ir kvietimus teikti paraiškas konsultuoja NCP Lina Liepytė, el. p. lina.liepyte@lmt.lt, tel. +370 675 69 697.

Naudingos nuorodos:

• CBE JU 2026 m. darbo programa
• CBE JU 2026 m. kvietimas teikti paraiškas (EU Funding & Tenders Portale)
• CBE JU tinklaveikos platforma
• CBE JU informacinės dienos 2026 Briuselyje vaizdo įrašas
• CBE JU strateginis planas