Europos Komisija paskelbė naują „CORDIS Results Pack“ leidinį, kuriame akcentuojama, kad biotechnologijos tampa vienu svarbiausių Europos Sąjungos (ES) strateginių prioritetų. Leidinyje pristatoma 10 pagal programą „Horizontas 2020“ finansuotų projektų, atskleidžiančių, kaip Europos mokslas skatina proveržius regeneracinės medicinos, personalizuoto gydymo, dirbtiniu intelektu grįstos diagnostikos ir pažangios gamybos srityse.

Anot Europos Komisijos, biotechnologijos atsidūrė Europos strateginių prioritetų centre – jos pripažįstamos esmine konkurencingumo, atsparumo ir pasaulinės lyderystės prielaida. Šios srities svarba atsispindi ir politiniuose sprendimuose – biotechnologijos įtrauktos į būsimosios dešimtosios ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programos (FP10) prioritetines kryptis, taip pat įvardijamos kaip tikslinė investicijų kryptis pagal Strateginių technologijų Europai platformą (STEP).

Papildomą impulsą suteikia 2025 m. Europos gyvybės mokslų strategija bei neseniai pasiūlytas Europos biotechnologijų aktas, kuriuose sveikatos biotechnologijos įtvirtinamos kaip svarbi Europos pramonės ir inovacijų politikos dalis.

„CORDIS Results Pack“ leidinyje pabrėžiama, kad šiomis iniciatyvomis siekiama sukurti sąlygas, kuriomis moksliniai tyrimai ir inovacijos sveikatos biotechnologijų srityje galėtų klestėti, o jų rezultatai greičiau pasiektų pacientus ir prisidėtų prie gyvenimo kokybės gerinimo. Pristatomų projektų spektras atskleidžia „Horizontas 2020“ sveikatos projektų poveikį – nuo regeneracinės medicinos iki precizinės imunoterapijos ir naujos kartos medicinos technologijų. Projektai demonstruoja, kaip tarptautinis bendradarbiavimas leidžia mokslo pažangą paversti praktiniais sprendimais sveikatos priežiūros sistemose.

Dalis projektų orientuoti į naujų terapijų kūrimo ir diegimo spartinimą. Projektas „AutoCRAT“ sukūrė automatizuotas sistemas, leidžiančias greičiau įvertinti kamieninių ląstelių pagrindu kuriamas osteoartrito terapijas. „REPO TRIAL“ taikė sisteminės medicinos metodus, leidžiančius vykdyti tikslesnius klinikinius tyrimus, o projektas „SCREENED“, naudodamas 3D spausdintą skydliaukės modelį, iš esmės sustiprino gebėjimus identifikuoti endokrininę sistemą veikiančias chemines medžiagas. Regeneracinės medicinos srityje „JOINTPROMISE“ ir „NSC Reconstruct“ plėtoja audinių inžinerijos sprendimus, skirtus kaulo, kremzlės ir nervinio audinio atkūrimui. Projektas „VANGUARD“ sukūrė gyvą bioinžinerinį implantą, galintį pakeisti kasos funkciją ir atveriantį naujas perspektyvas 1 tipo diabeto gydymui.

Leidinyje taip pat akcentuojamas personalizuotos medicinos potencialas. Projektas „EU TRAIN“ sukūrė dirbtiniu intelektu grįstus įrankius, padedančius geriau vertinti inkstų transplantacijos rizikas, „ImmunoSep“ parodė individualizuoto gydymo naudą sepsiu sergantiems pacientams, o „HIT CF“ ir „FEMaLe“ atvėrė naujas galimybes retų ligų gydymui bei ankstyvajai endometriozės diagnostikai.

Europos Komisija pabrėžia, kad ES finansuojami projektai kuria mokslinius pagrindus, technologines platformas ir klinikinius įrodymus, reikalingus stiprinti Europos lyderystę sveikatos biotechnologijų srityje. Pareiškėjai gali iš arčiau susipažinti su sėkmingais konsorciumais, vykdžiusiais veiklas pagrindinėse sveikatos biotechnologijų srityse – regeneracinėje medicinoje ir audinių inžinerijoje, personalizuotoje ir precizinėje medicinoje, imunoterapijoje ir sisteminėje medicinoje, dirbtiniu intelektu grįstoje diagnostikoje bei sprendimų palaikyme, pažangiojoje biogamyboje ir automatizacijoje, taip pat aplinkos ir visuomenės sveikatos tyrimuose. Leidinyje taip pat pateikiami konkretūs pavyzdžiai, kaip ES finansuojami moksliniai tyrimai prisideda prie inovacijų diegimo sveikatos priežiūros sektoriuje ir geresnių gydymo sprendimų kūrimo.

Su leidiniu galima susipažinti paspaudus šią nuorodą.

Dėl programos „Europos horizontas“ sveikatos srities kvietimų teikti paraiškas konsultuoja NCP Sigita Auvertin (Bagdonienė), el. p. sigita.bagdoniene@lmt.lt, tel. +370 608 90 647.