Kai mokslas jungia šalis: bendri sprendimai gamtos atkūrimui, biologinei įvairovei ir vandenynams

Globalūs iššūkiai, tokie kaip biologinės įvairovės nykimas, gamtos atkūrimas ar vandenynų tarša, reikalauja bendrų sprendimų ir tarptautinio bendradarbiavimo. Būtent šiam tikslui buvo skirtas nuotolinis tinklaveikos renginys, kurį surengė Lietuvos mokslo ir inovacijų ryšių ir kompetencijos biuras Briuselyje (LINO) kartu su Lietuvos mokslo tarybos Nacionalinių kontaktinių atstovų (NCP) grupe ir tarptautiniais partneriais.

Renginys „Vienijant jėgas gamtos atkūrimui, biologinei įvairovei ir vandenynams: „Europos horizonto“ 6-osios veiksmų grupės galimybės“ (angl. Joining forces for nature restoration, biodiversity and oceans: Horizon Europe Cluster 6 opportunities) subūrė daugiau nei 140 tyrėjų ir ekspertų iš daugiau kaip 11 šalių. Prie Europos partnerių iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos ir Ukrainos prisijungė Kanados tyrėjai, taip išplečiant bendradarbiavimą už Atlanto.

Renginio metu buvo pristatyta daugiau nei 50 trumpų pranešimų, kuriuose dalyviai dalijosi savo moksline patirtimi, tyrimų kryptimis ir projektinėmis idėjomis. Pranešėjų tyrimų sritys apėmė žemės ūkio, urbanizuotų ir laukinės gamtos teritorijų, saugomų teritorijų rūšis ir ekosistemas. Buvo ieškoma ir siūloma sprendimų, susijusių su gamtos išteklių stebėsena, klimato kaitos ir žmogaus sukeltų pavojų (ypač karinių konfliktų ir naujų pavojingų teršalų) poveikio mažinimu bei tvariu išteklių naudojimu.

Pranešėjai dalijosi patirtimi ir kvietė bendradarbiauti taikant inovatyvius metodus: kuriant gyvąsias laboratorijas, vystant piliečių mokslo iniciatyvas, telkiant skirtingus socialinius partnerius ir kuriant naujus produktus. Tinklaveikos sesijos suteikė galimybę užmegzti naujus kontaktus, atrasti potencialius partnerius ir vystyti idėjas „Europos horizonto“ projektams bei tolesnėms veikloms.

Svarbi renginio dalis buvo skirta praktiniams aspektams. Europos mokslinių tyrimų vykdomosios agentūros (REA) atstovas Lukas Varnas pasidalijo įžvalgomis apie sėkmingų projektų paraiškų rengimą ir vertinimo procesą, o NCP grupės programų koordinatorė Jolanta Revaitienė pristatė aktualius 2026 m. „Europos horizonto“ 6-osios veiksmų grupės kvietimus teikti paraiškas bei pagrindinius jų akcentus.

Sveikinimo kalboje LINO biuro politikos analitikė Živilė Grabauskė pabrėžė, kad tokie kompleksiniai iššūkiai kaip ekosistemų atkūrimas, gamta grįsti sprendimai, tarša ir piliečių įtraukimas negali būti sprendžiami pavieniui, o tarptautinis bendradarbiavimas yra būtina sėkmės sąlyga.

Didelis dalyvių įsitraukimas ir aktyvumas dar kartą patvirtino, kad susidomėjimas gamtos išsaugojimo ir atkūrimo temomis yra itin didelis tiek „Europos horizonto“ programos kontekste, tiek plačiau – visuomenės ir Lietuvos tyrėjų lygmeniu.