Gruodžio 2 d., antradienį, Prancūzijos miestas Marselis tapo tarptautinio mokslo dialogo centru – čia vyko tinklaveikos renginys, subūręs tyrėjus, inovatorius ir įvairių sričių profesionalus iš skirtingų šalių.

Renginį kartu su partneriais organizavo Lietuvos mokslo tarybos (LMT) Nacionalinių kontaktinių atstovų (NCP) bei Lietuvos mokslo ir inovacijų ryšio biuro Briuselyje (LINO) komandos, kviesdamos dalyvius ne tik užmegzti naujus ryšius, bet ir kryptingai pasirengti artėjantiems „Europos horizonto“ programos „Sveikatos“ veiksmų grupės bei Europos Sąjungos (ES) „Vėžys“ kvietimams teikti paraiškas.

„Europos Komisija organizuoja tik virtualius sveikatos ir vėžio misijos tinklaveikos renginius, tad mes matydami šią spragą, ją užpildome – rengiame tinklaveikos renginius sveikatos ekosistemos pareiškėjams Prancūzijoje, Vokietijoje, Belgijoje, ateityje planuojame surengti ir Ispanijoje. Šie renginiai atveria galimybes aktyvesniam ir kokybiškesniam įsitraukimui į „Europos horizonto“ projektus“, – teigia viena iš tinklaveikos renginio organizatorių, NCP grupės programų koordinatorė Sigita Auvertin (Bagdonienė).

Tinklaveikos koordinavimo iššūkiai

Tinklaveikos renginys pritraukė gausų dalyvių būrį iš Prancūzijos, Lietuvos, Graikijos, Šveicarijos, Čekijos ir kitų Europos šalių. Iš viso jame dalyvavo daugiau nei 60 sveikatos, technologijų ir mokslinių tyrimų ekspertų. Visgi, anot programų koordinatorės, planuojant tinklaveikos renginį netrūko iššūkių. Dalyviai susidūrė su skrydžių trikdžiais – kai kurie kelionėje praleido 18–20 valandų, o kai kuriems ji užtruko net 34 valandas, be to, Prancūzijoje vyko traukinių darbuotojų streikai.

„Iššūkių kėlė ir tai, jog aš (Živilė Grabauskė) buvau Briuselyje, o S. Auvertin (Bagdonienė) ir Laura Pėkienė – Lietuvoje. Suderinti organizacinius klausimus su patalpų, maisto ir garso aparatūros tiekėjais, nebūnant vietoje, buvo itin sudėtinga. Be to, organizuojant renginį Prancūzijoje teko atsižvelgti į kultūrinius ir darbo etikos skirtumus – kaip greitai atsakoma į užklausas ir kokie yra bendradarbiavimo lūkesčiai. Sunkumų kėlė ir kalbos barjeras. Visgi, susidūrus su sunkumais, galėjome pasikliauti vietiniais partneriais, kurie suteikė neįkainojamą pagalbą“, – prisimina LINO biuro politikos analitikė, viena iš tinklaveikos renginio organizatorių Ž. Grabauskė.

Nepaisant iššūkių, renginyje dalyvavo apie 90 proc. kvietimą gavusių tyrėjų ir įvairių sričių profesionalų. Į tinklaveikos sesiją prisijungė daugiau nei 30 svečių iš Prancūzijos.

„Organizuojant renginius užsienyje didžiausias iššūkis – užtikrinti užsienio mokslininkų dalyvavimą ir jų susidomėjimą. Rengdami šio renginio konceptą, iš karto numatėme įtraukias tematines diskusijas – tai pirmasis tokio pobūdžio formatas mūsų renginiuose, tačiau jis pasitvirtino kaip labai sėkmingas. Dalyviai aktyviai diskutavo apie juos dominančius kvietimus, dalijosi savo ekspertine patirtimi ir dirbo rengdami „Europos horizonto“ paraiškas“, – pabrėžia L. Pėkienė, NCP grupės programų koordinatorė ir viena iš tinklaveikos renginio organizatorių.

Ekspertų atranka, gyva tinklaveika ir kryptingos teminės diskusijos

S. Auvertin (Bagdonienės) teigimu, pagrindiniai kriterijai, pagal kuriuos buvo atrinkti pranešėjai ir dalyviai į Marselyje vykusį tinklaveikos renginį, buvo jų mokslinė veikla, atitinkanti „Europos horizonto“ Sveikatos ir ES misijos „Vėžys“ 2026 m. kvietimų teikti paraiškas tematikas, taip pat patirtis dalyvaujant „Europos horizonto“ arba tarptautiniuose projektuose, vykdomuose kartu su Prancūzijos ar Lietuvos partneriais.

Itin aktyviai tinklaveikos renginyje dalyvavo ir Lietuvos delegacija, atstovavusi daugybei šalies institucijų: Inovatyvios medicinos centrui, Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), LSMU Kauno klinikoms, LSMU Kauno ligoninei, Kauno technologijos universitetui, Vilniaus universitetui (VU), Vytauto Didžiojo universitetui, Nacionaliniam vėžio institutui, VU Santaros klinikoms bei Klaipėdos universitetinei ligoninei.

Renginio metu Lietuvos ir Prancūzijos pranešėjai dalijosi aktualiomis įžvalgomis apie būsimus kvietimus teikti paraiškas, jų struktūrą ir siūlomas galimybes. Diskusijų centre atsidūrė trys pagrindinės teminės sritys, atspindėjusios šių laikų mokslo ir inovacijų prioritetus:

1. Precizinė medicina, inovatyvi prevencija bei terapija;
2. Skaitmeninė sveikata, dirbtinis intelektas ir išmanieji įrankiai;
3. Aplinka, išgyvenamumas ir visuomenės sveikata.

„Mūsų patirtis organizuojant panašius renginius leido tinkamai pasirinkti formatą, kuris būtų aktualus, naudingas ir skatintų susidomėjimą dalyvauti. Pradėjome tiesiog nuo šalies mokslininkų prisistatymų ir perėjome prie interaktyvių dirbtuvių, kurių metu atsiskleidė „Europos horizontui“ reikalingų ekspertų galimybės ir noras bendradarbiauti siekiant programos tikslų“, – sako L. Pėkienė.

Tinklaveikos dalyviai įsitraukė į interaktyvias konsorciumų formavimo sesijas, kuriose pristatė savo idėjas, mezgė naujas pažintis ir netgi pradėjo rengti paraiškų kontūrus būsimiems kvietimams.

„Ne tik renginio metu, bet ir per kavos pertraukas buvo aiškiai juntama aktyvi tinklaveika tarp Lietuvos ir užsienio mokslininkų, jautėsi, kad randama daug bendradarbiavimo galimybių“, – prisimena Ž. Grabauskė.

Partnerių įsitraukimas ir tolimesni planai

L. Pėkienės teigimu, svarbiu tinklaveikos sėkmės veiksniu tapo bendradarbiavimas ir ilgametis įdirbis su užsienio kolegomis, kurie, matydami pastangas, maloniai sutiko prisidėti prie renginio organizavimo, jį viešino savo ekosistemai ir taip užtikrino aukšto lygio mokslo centrų įsitraukimą.

Prie renginio organizavimo prisidėjo ne tik LMT NCP ir LINO komandos, bet ir Lietuvos ambasada Prancūzijoje, Viduržemio–Baltijos ekonomikos rūmai (pranc. Chambre Économique Méditerranée–Baltique, CEM-Balt), Prancūzijos nacionalinis mokslinių tyrimų centras (CNRS), Aix-Marseille universitetas, „Mission Europe pour la Recherche“, Pietų Provanso–Alpių–Žydrojo kranto regionas, „Eurobiomed“ ir „Invest in Provence by Provence Promotion“.

„Netrukus grupėse vyks ir apžvalginiai susitikimai, kurių metu bus pradedamas konkrečių paraiškų rengimo procesas. Planuojama suformuoti mokslininkų delegaciją iš Marselio renginio dalyvių, kuri 2026 m. atvyks į Vilnių ir Kauną, aplankys Lietuvos mokslo centrus ir stiprins bendradarbiavimą,“ – nurodė S. Auvertin (Bagdonienė).

Pasak Ž. Grabauskės, komanda organizuoja ne tik tarpininkavimo tipo renginius, bet ir papildomas iniciatyvas, siekiant pademonstruoti Lietuvos mokslininkų pasiekimus, stipriąsias puses, pristatyti mokslo ekosistemą bei didinti šalies kaip patikimo partnerio matomumą įvairiuose ES finansuojamuose projektuose.