Lapkričio 5 d. Berlyno Mokslo renginių savaitėje (angl. Berlin Science Week) Lietuvos mokslo tarybos (LMT) Nacionalinių kontaktinių atstovų (NCP) grupė surengė renginį „Horizon Europe – Lithuanian and German Profiles in Lifescience & MedTech“. Renginys organizuotas kartu su Lietuvos Respublikos ambasada Vokietijoje bei partneriais.

Renginio tikslas – skatinti Lietuvos ir Vokietijos mokslininkų bendradarbiavimą gyvybės mokslų ir medicinos technologijų srityje, megzti ryšius naujoms partnerystėms bei projektams programos „Europos horizontas“ kontekste.

Renginio metu vyko diskusija „Pagrindas Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimui gyvybės mokslų ir medicinos technologijų srityse“, kurioje dalyvavo įvairių sektorių atstovai. Diskusijoje aptarti tarptautinio bendradarbiavimo klausimai, taip pat aptartos galimybės plėtoti ir stiprinti ryšius bei bendrus projektus sveikatos priežiūros ir medicinos technologijų srityse.

Diskusijos dalyviai išskyrė šiuos pagrindinius aspektus:

• Bendradarbiavimas su Baltijos šalimis. Baltijos šalys, ypač Lietuva, pasižymi pažangiu požiūriu į sveikatos priežiūros skaitmeninimą ir duomenų valdymą. Tai atveria galimybes užmegzti naudingus tarptautinius ryšius, ypač sveikatos technologijų ir biotechnologijų sektoriuose.
• Projektų vystymas ir strateginis bendradarbiavimas. Lietuva gali daug pasimokyti iš kitų Europos šalių, tačiau taip pat gali pasiūlyti savo išteklius ir žinias. Paminėta, kad tarptautiniai projektai yra puikus būdas įtraukti įvairias šalis ir stiprinti tarpusavio ryšius.
• Talentų pritraukimas į biotechnologijas. Diskusijoje ypač akcentuotas klausimas apie talentų trūkumą ir pritraukimą į biotechnologijų sritį. Dalyviai nurodė, kad tarpvalstybiniai mainai ir bendradarbiavimas yra būtini, kad būtų sukurtas naujas požiūris ir inovacijos šioje srityje.
• Kultūrų įvairovės svarba. Nors susiduriame su geopolitiniais iššūkiais ir didėjančiomis ribomis tarp šalių, akcentuota, kad mokslinių mainų programos, ypač su Europos šalimis ir užsienio institucijomis, yra esminės, siekiant sklandaus žinių ir idėjų judėjimo. Taip pat pabrėžta kultūrų įvairovės svarba ir jos privalumai, kuriant naujas idėjas ir sprendimus.
• Bendradarbiavimas tarp universitetų ir kitų institucijų. Diskusijoje taip pat paminėti universitetai, tokie kaip Vilniaus universitetas, ir jų galimybės bendradarbiauti su kitomis institucijomis, siekiant sukurti pažangias biomedicinos ir bioinžinerijos sistemas.

Apibendrinant, bendradarbiavimas ir tarptautinės partnerystės yra būtinos, siekiant plėtoti pažangius biotechnologijų ir sveikatos priežiūros sprendimus. Lietuva ir Baltijos šalys turi potencialą prisidėti prie šių pokyčių, ypač per strateginius mokslinius projektus ir mainus, kurie atveria duris tiek verslui, tiek mokslui.

Diskusijoje kalbėta, jog viena iš pagrindinių problemų, su kuria susiduria sveikatos priežiūros specialistai, yra kalbos barjerai. Pabrėžta, kad nors tam tikrose srityse (pavyzdžiui, radiologija ar genetika) galima dirbti nuotoliniu būdu, klinikinėse sveikatos priežiūros srityse, kur svarbi tiesioginė komunikacija su pacientais, kalbos žinojimas yra būtinas.

Taip pat diskutuota apie tai, kaip tarptautinis mobilumas ir judumas, kuris buvo labai svarbus mokslininkams prieš pandemiją, dabar keičiasi. Pandemija parodė, kad daug galima pasiekti, dirbant nuotoliniu būdu. Visgi yra ne mažiau svarbu, kad žmonės išliktų mobilūs ir galėtų bendrauti su kolegomis, dalyvauti įvairiuose projektuose, keistis idėjomis.

Akademinis judėjimas ir tarptautinis bendradarbiavimas jau neapsiriboja tik fiziniu persikėlimu į kitą šalį. Skaitmeninės priemonės leidžia lengviau bendradarbiauti, dalytis duomenimis ir atlikti tyrimus tarptautiniu mastu. Pabrėžta, kad itin svarbu sukurti tokias bendradarbiavimo formas, kurios leistų mokslo pasauliui ne tik pereiti į virtualią erdvę, bet ir išlaikyti fizinį ryšį, kai to reikia. Taigi tarptautinis bendradarbiavimas ir mobilumas tampa vis labiau skaitmeninis, tačiau fizinis buvimas tam tikrose vietose – išlieka svarbus.

Berlyno mokslo savaitė – tęstinė LMT iniciatyva

Dalyvavimas Berlyno mokslo savaitėje – LMT ilgalaikės iniciatyvos dalis, kurios tikslas – skatinti Lietuvos mokslininkų, tyrėjų ir verslo sektoriaus bendradarbiavimą su Vokietijos bei kitų šalių partneriais. Tokie renginiai neapsiriboja vien dvišaliais ryšiais, o kuria platformą tarptautiniam mokslininkų tinklui, skatinančiam inovacijas ir sudarančiam sąlygas bendrai spręsti globalius iššūkius.

Ateityje LMT NCP ir toliau organizuos tokius renginius, kurie suteiks Lietuvos tyrėjams galimybę aktyviai įsitraukti į programą „Europos horizontas“, prisidedant prie mokslo ir technologijų pažangos visame pasaulyje.